2016 m. balandžio 29 d., penktadienis

Grįžau į "normalų" darbą. Ką man davė ilgos motinystės atostogos?

Maždaug prieš mėnesį suėjo mano mažiausiajai dveji metukai ir aš jau po truputį grįžtu į „normalius“ darbus.

Šešerius metus buvau motinystės atostogose. ŠE-ŠE-RIUS!!!! O iš viso beveik DE-VY-NE-RI metai motinystės atostogų su vienerių metų pertrauka. Siaubas!!!! Apgailėtina!!! Turėčiau būti nučiuožusi stogu, atbukusi, praradus visus darbinius įgūdžius, nukvakusi supermamytė. Vien tik kakučiai/snargliukai/puodai/dulkės/trupiniai ir vata vietoj smegenų.

Labai realu, kad galėtų taip nutikti, bet gali būti ir atvirkščiai. Kas kurį variantą renkasi.

Vaikus galima auginti dvejopai: kiurksoti feisbuke ir forumuose ir depresuoti tarp keturių sienų, kaip yra sunku, kaip nieko nespėjama, maitinti juos dešrelėmis ir filmukais, puldinėti mamas, kurios išsako kitokią nuomonę, laukti vyro kaip išganymo, jam skųstis, įduoti vaikus ir ištrūkti iš namų kaip iš kalėjimo. Ir taip augina, ką čia slėpti, mažiausiai 80 procentų mamų, jei ne daugiau.

Arba galima auginti kitaip. Auginant, domėtis nuo sveikos gyvensenos iki lavinimo, psichologijos mokslų - apie viską, kas susiję su vaikais. Ne tik domėtis, bet ir praktiškai taikyti. Auginti, atsižvelgiant į vaiko natūralius (nes taip sveikiausia jam) poreikius (keltis naktį daugybę kartų kūdikiui – yra visiškai normalu, o kaskart priglausti ir nuraminti- būtinybė). Todėl mano vienas mėgstamiausių posakių, motinystė su kitu darbu nesuderinama bent pirmuosius 1-2 metus, nes aš iki šiol nežinau, kaip reiktų suderinti bemieges naktis, žindymą pagal poreikį su kitu papildomu darbu. Praauginus tris vaikus, iki šiol nežinau, kaip kūdikius reiktų išdresuoti, kad miegotų tiksliai pagal valandas. Nes užmigdžius kūdikį, jis gali nubusti ir po 20 min., (ir koks erzelis, jei tuo metu suplanavai darbą!), ir po 3 val. Tas tikras žinojimas (vaiko režimas), kada ir kiek miegos tavo vaikas, ateina tik antraisiais jo gyvenimo metais.

Ir visai nevaidindama sakau, kad pasirinkau antrąjį variantą. Todėl kad iš tikrųjų dirbau mama ilgus metus, šiandien jaučiuosi nedagradavusi, o kaip tik pasirengusi pasinerti į realią darbo rinką, nes sukaupiau  daugybę dalykų savyje, nes
  • Vaikus skatiname ir motyvuojame mokytis. Žinau visus punktus, kaip motyvuoti vaikus. Be abejo, visa tai persidavė ir man pačiai. Vaikai – pati geriausia motyvacija gyvenime kažko siekti daugiau.
  • Vaikus mokome pasitikėjimo savimi ir „tu gali". Šiuos žodžius kuždu vaikams besimokant važiuoti dviračiu, suptis, sprendžiant uždavinį, ar tiesiog, kai jie stengiasi peršokti balą. Ir nuoširdžiai tikiu tuo, ką sakau. O jei mano vaikai gali, vadinasi, ir aš galiu priimant įvairius gyvenimo iššūkius.
  • Vaikai kasdien tobulėja ir stebina pasiekimais - kai vieną dieną vaikas nemoka ropoti- kitą dieną jau ropoja, kai vieną dieną netaria „r“ – kitą - jau aiškiai taria, kai vieną dieną beviltiškai nesigauna sugroti melodijos smuiku - kitą be vargo sugroja. Tokie vaikų virsmai negali nepersiduoti ir man pačiai. Kiekvienas iš mūsų, nenorintis tapti prasmirdusiu stovinčiu vandeniu, privalome mokytis (daryti pažangą), nes gyvenimas yra dinamiškas. Ir vaikai tikrai įkvepia. Tai jie yra man pavyzdys.
  • Plečia akiratį – nuo gamtos pažinimo iki geografinių, fizikos, matematikos žinių. Pavyzdžiui, skiriu kovą nuo varnos, altą nuo smuiko, žinau giliausius, ilgiausius Lietuvos (pasaulio) ežerus. Pradėjau skirti Mocarto, Vivaldžio simfonijas ir t.t. Mano smegenys įpratusios nuolat gauti naujos informacijos. Nes paprasčiausiai viską rodžiau ar skaičiau savo vaikams!!! Mano tikslas - auginti išprususius vaikus!
  • Kūrybiškumas – dar viena savybė, apie kurią rašoma beveik visuose lavinimo straipsniuose.  Kol neturėjau vaikų, maniau, kad kūrybiškumas pasireiškia  tik mene. Dabar žinau, kad jis reikalingas netgi matematikui ar net chirurgui. Taigi visi punktai, kaip puoselėti vaikų kūrybiškumą, persmelkė ir mane pačią. Kol kas praktiškai taikiau lavindama vaikus, dėliodama savo ir vaikų dienotvarkes ar rašydama tekstus šiam tinklaraščiui. Naujame darbe man kūrybiškumas bus ypač reikalingas.
  • Sveikesnis gyvenimo būdas. Kol neturėjau vaikų, niekada neskaičiau maisto etikečių, nesilankiau ūkininkų turgeliuose, vien tam, kad nusipirkčiau natūralesnio ir sveikesnio maisto. Niekada šiaip sau nevaikščiodavau gamtoje. Dabar tai yra kasdienybė. Be abejonės, visa tai įtakoja geresnę savijautą.

  • Kovotojos dvasia. Dėl savo trijų vaikų aš viską padaryčiau ir daugiau. Užtikrinti trims vaikams gerovę eiliniui Lietuvos piliečiui ne juokas, kai valdžia nėra palanki daugiavaikėms šeimoms (kurios gyvena iš algų ir neprašo pašalpų). Absurdas, manyti, jei yra sriubos penkiems, atsiras ir šeštam. Juk kiekvienam vaikui reikia žieminių batų, šiltos striukės, dviračio, už kiekvieną vaiką mokama tiek pat, kai keliaujama ir t.t. Čia ir pravers kovotojos dvasia -stengtis dirbti vis geriau ir siekti geresnių pareigų. Dėl savo vaikų. 

 Ir dar vienas geras dalykas liksiąs po mano motinystės atostogų, tai
  • Tinklaraštis. Kaip jau paminėjau, jis gerokai padėjo skleistis mano pačios kūrybiškumui, neleido pamiršti lietuvių rašybos taisyklių (visi tekstai parašyti be spellingo, tad atleiskite už pavienes klaidas). Jaučiuosi padariusi didelį darbą. Ne sau, o kitoms mamoms, kurioms  iš tikrųjų rūpi jų vaikai, nes čia atras ne šiaip kruopų žaidimus ar pasitaškymus su dažais, o realius praktiškus patarimus kaip žingsnis po žingsnio lavinti mažųjų įgūdžius nuo gimimo. Kad būtų užsiėmimų sistema reiktų dar visus įrašus papildyti, susisteminti, bet besidominančios  mamos tikrai atras informacijos įrašuose ir tokiuose, kokie yra dabar.

Taigi nuoširdžiai augindama iš tikrųjų įgijau antrą profesiją,  netgi gavau darbo pasiūlymą lavinti mažuosius. Tikrai jaučiuosi sukaupusi tiek psichologinių, tiek vaikų lavinimo žinių bagažą, kad galėčiau dirbti tokį darbą. Tai būtų mano arkliukas. Bet gavau ir dar vieną (tiesa, iš artimos aplinkos) darbo pasiūlymą, bet ten reikės praeiti ne vienus mokymosi kursus, tai visiškai man nauja sritis. Kelias naktis nemiegojau, kol pasirinkau vis dėlto sunkesnį kelią – naujus vandenis. Nežinomybė baugina, bet smalsumas nugali!!! Lygiai kaip ir vaikus smalsumas nugali., jie nuolat išeina iš savo komforto ribų. :)


Taigi mamos, auginkite ir augindamos tobulėkite pačios. Tebūnie aukokitės, atsiduokite tam vieninteliam darbui. Vidinė žmogaus laimė ateina ne iš egoizmo, o altruizmo. Kiekvienas nuoširdus darbas duoda grąžą. Tikrai yra ką veikti, auginant žmogų ne buities lygmenyje.

P.S. Straipsnis nebuvo apie tai: karjera ar motinystė. Karjeros moterys savais būdais augina puikius vaikus. Straipsnis apie tai, jei jau moteris pasirinko motinystės atostogas - tai išnaudok tą laiką tinkamai.

15 komentarų:

  1. Dėkui už įrašą, labai patiko, ir priminė, keletą dalykėlių svarbių!:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gana drąsu 80 proc. mamų laikyti puskvailėmis,kurios sugeba tik sėdėt socialiniuose tinkluose ir išvirt dešrelę. Idealizuojate save. Manau kiekviena mama įgauna naujų patirčių ir žinių augindama vaiką. Jūsų rašliavą perskaičiau iki galo ir deja, nieko naujo ar naudingo neradau :( vien pasipūtimas :(

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai gaila, kad tik pasipūtimą įžvelgėte, bet jūs pabandykite padaryti eksperimentą ir 1-2 dienas pabūti įvairiuose mamų forumuose, ir pamatysite kuo mamos gyvena, ką veikia ir kokios nuotaikos.

      Panaikinti
    2. Aš irgi žagtelėjau... 80 % yra labai daug. Vat jei populiacija būtų tik mamų forumų, gal ir galima būtų taip sakyti ir tai... priklauso nuo forumo. Yra tokių gražių ir protingų grupių, kur nei Viena iš kelių šimtų mamų neatitiktų šio aprašymo :)

      Panaikinti
  3. Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pritariu. Labai susireiksminta.

      Panaikinti
    2. viskas priklauso nuo požiūrio :) kai ką straipsnis įkvepia daugiau nuveikti motinystės atsotogose, o kai kam sukelia pavydą ;)

      Panaikinti
  4. O kalbant apie Visą tekstą - man kolega (jis pats 4 Vaikų tėtis) grįžus po motinystės atostogų liepė į atnaujinamą CV įrašyti motinystės laiką. Jis pasakė - tai labai didelė ir Vertinga patirtis. Taip kad sėkmės darbuose ir naujuose Vandenyse.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Labai geras tekstas, ikvepiantis pasitikejimo savimi mamoms, kurios praleido daug laiko namie, augindamos vaikus. Vis tik neslepsiu - man asmeniskai susidare atvirkstinis ispudis, kad 80 % mamu kaip tik ir yra tos mamos, kurios sedi namie ir 100 % savo laiko skiria vaiko auginimui, bei viesam pasmerkimui tu, kurios grizta i darbus, kartais duoda vaikui desrele ir pan. Neisigilinant i tokiu situaciju priezasti. As po visu vaiku grizau i darbus, kai jiems buvo metukai, ir jeigu atvirai - mielai buciau sedejus namie ilgiau. Bet ko as nesuprantu - tai is ko sios pamokslaujancios, n metu namuose sedincios mamos gyvena. Ka jos valgo? Is ko moka busto paskola, uz vaiku darzelius ir pan? Kartais tiesiog pagalvoju, kad lengva pamokslauti ir smerkti kitas, kai gyveni tevu padovanotame bute, visa seimos islaikyma suverti ant vyro peciu ir /ar dar gauni finansine parama is tevu. Vis tik daug seimu turi verstis pacios. Ir tada tenka ir desreliu vaikams duoti. Ir kartais nuotaika buna nekokia, ir skundu daug - nes patikekit, nelengva ir dirbti, ir vakarais dar skirti pakankamai demesio vaikams.

    AtsakytiPanaikinti
  6. už kiekvieną vaiką po 2 metus gavau motinystės pašalpą. Įstatymai visuomet paskaičiuodavo pagal palankesnį man variantą. MAn ir tų 40 proc. užteko buto mokesčiams, būreliams ir lašiukas dar likdavo. tad negaliu teigti, kad finansinė visa našta buvo ant vyro pečių. O jis tik džiaugėsi (net didžiuojasi), kad auginu mūsų vaikus.
    Ir tekste jokio pasmerkimo. Būtent pirmasis jūsų sakinys teisingiausias. mamos ilgai augindamos vaikus nėra vertinamos ir norėjau tokias mamas įkvėpti.
    Nors pati taip negalėčiau, bet suprantu puikiai tas mamas, kurios atiduoda auklėms ar darželiams visai mažuliukus (vos ne kūdikius), nes vien dėl gerų norų gyvas nebūsi.

    AtsakytiPanaikinti