2015 m. spalio 13 d., antradienis

Išmintingos meilės citata: Į kūdikio verksmą reaguoti būtina

Tėvai, kurie nesuvokia, kaip svarbu į kūdikio patiriamo nepatogumo apraiškas reaguoti greitai, švelniai ir pozityviai, patys to nenorėdami, gali įpratinti savo kūdikį "išverkti" nemalonias akimirkas (pvz., kai kūdikis jaučiasi alkanas, sudirgęs ar pavargęs). Kai kūdikio verksmas yra nuolat ignoruojamas, ašaras lydintis sielvartas jam tampa įrodymu, kad pagalba, kai esi nuliūdęs ir prislėgtas, neskuba ateiti, ir kūdikis į tai reaguos dar intensyviau ir sielvartingiau.

Jei ir tada kūdikio ašaros nepadeda jam prisišaukti pagalbos, galiausiai toks kūdikis ima atsiriboti nuo aplinkos. Jis pamažu prieina išvados, kad kentėjimas yra tai, ko jam nori tėvai, taigi jis yra siektinas dalykas. Jūs negalite savo kūdikio apsaugoti nuo visų įmanomų kentėjimo formų, tokių kaip virškinimo sutrikimas, peršalimas, dygstančių dantų kelimas skausmas. Tačiau galite jam padėti išvengti kur kas rimtesnių padarinių turinčio emocinio nemalonumo, kurį jis patirs, jeigu jūs laikysitės populiaraus požiūrio, kurį galima apibūdinti dviem žodžiais: "Tegul paverkia". Kūdikiai, jeigu jiems leidžiama verkti, jaučiasi esą bejėgiai paveikti savo būklę. Ar žinote tikrą savo kūdikio sielvarto priežastį, ar ne, visuomet stenkitės reaguoti į savo kūdikio verksmą, nes taip jūs jam padedate patirti, kad kasdieniniai nemalonumai nepajėgūs sugriauti jo vidinę laimę, nes jam visuomet pavyks prisišaukti meilingą jūsų pagalbą.

Ištrauka iš Martha Heineman Pieper, Ph. D., William J. Pieper, M. D. "Išmintinga meilė".

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą