2015 m. balandžio 2 d., ketvirtadienis

Žaidžiame BE žaislų. 30 psichomotorinių žaidimų ikimokyklinukams

Yra daugybę lavinančių žaidimų, kuriems nereikia žaislų ir tereikia minimalių priemonių. Šįkart dalinuosi žaidimais iš jau ne kartą mano minėtos knygos "Parenkite savo vaiką mokyklai", L. Doyon.

Idėjos nėra identiškos kaip pateikta knygoje, truputį modifikuotos ir mūsų išbandytos :). Rasite ir siuntinių.

BENDROJI MOTORIKA

Bendroji motorika - tai vaiko judesių, kuriuos jis privalo kontroliuoti, visuma. Per pirmuosius šešerius metus vaikas turi išmokti atsisėsti, stovėti, šliaužti, ropoti, ritintis, laipioti, vaikščioti, bėgti, šokinėti, šuoliuoti, stumti, traukti. Visus šiuos judesius turi atlikti koordinuotai, harmoningai, tiksliai, greitai, neprarasdamas pusiausvyros. Vaiko motorinių gebėjimų raida vyksta sparčiai, laipsniškai, nuolat. Jam augant, veiksmai įvairėja ir tampa sudėtingesni. Iš tiesų bendrosios motorikos pratimai teigiamai veikia smulkiosios motorikos, kuriai reikalingas viršutinių galūnių valdymas, raidą.

1. Vaikas eina ant "trijų kojų", rankoje laikydamas šaukštą. Paskui pratimą kartoja, šaukštą laikydamas kitoje rankoje.



2. Iš folijos padaromas kamuoliukas ir vikšras. Kai numetat vikšrą - tai turi iki jo nušliaužti kaip vikšras (be rankų ir be kojų) ir atnešti kaip drugelis (plasnojant ištiestomis rankomis). Kai numetat kamuoliuką - tai turi nuropoti lėtai lyg vėžlys ir grįžti greitai striksiant kaip kiškis. Gaunasi gera mankšta :).

SMULKIOJI MOTORIKA

Smulkioji motorika ugdo subtilius judesius, padedančius geriau kontroliuoti ir koordinuoti pirštus, rankas, akis ir t.t. Šie pratimai labai svarbūs mokantis skaityti, nes skaitymo įgūdžiams formuoti reikalinga nuovoka ir motorika. Vaikas galėtų tinkamai išmokti laikyti pieštuką ir ribotame plote iš kairės į dešinę atkurti tikslius ženklus. 

3. Akmenėlius įvynioti į foliją kaip saldainius.

4. Ant tualet. pop. ritinėlio pervynioja siūlus.

KŪNO ĮSIVAIZDAVIMAS

Kūno įsivaizdavimas - tai mūsų pačių kūno suvokimas. Kad vaikas tiksliai atliktų kūno judesius, turi įsivaizduoti visas savo kūno dalis ir jų tarpusavio ryšį. Tai jam padės geriau koordinuoti judesius, lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir paprasčiau orientuotis erdvėje. Nepažindamas savo kūno, vaikas daro daug nereikalingų judesių, o tai sukelia nepasitikėjimo jausmą.

5. Vaikas užrištomis akimis liečia jūsų vardijamas kūno dalis.

6.  a) Jūs tariate "kaklas"
vaikas pasukioja galvą

b) Jūs tariate "alkūnė"
vaikas sulenkia ranką

c)Jūs tariate "kelis"
vaikas sulenkia koją

d)Jūs tariate "riešas"
vaikas judina plaštaką

f)Jūs tariate "kulkšnis"
 vaikas pajudina pėdą

LATERALIZACIJA

Lateralizacija - tai dažnesnio vienos kurios kūno pusės naudojimo (vienos rankos, akies, ausies, kojos) tendencija. Iki ketverių metų vaikas naudoja tiek vieną, tiek kitą ranką arba netgi abi rankas tiems veiksmams atlikti, kur reikalinga tik viena ranka. Būdamas ketverių jau suvokia, kad jo galūnės yra abiejuose šonuose, net jeigu jis nežino, kurios yra kairėje, o kurios dešinėje pusėje. Šiuo laikotarpiu išmoksta atskirti kairę nuo dešinės, ir tai yra labai svarbu orientuojantis erdvėje bei mokantis mokykloje.

7. Vaikas slepiasi už spintos durų , rodo tik dešinę ar kairę kūno pusę.


8. Vaikas apsiauna batą ir pirštinę tik ant dešinės kojos, rankos ir taip vaikšto po namus. Tuomet batą nusiauna ir pratimą kartoja  su kairės kojos, ranka batu, pirštine.

ORIENTAVIMASIS ERDVĖJE

Prieš imant gilintis į orientavimosi erdvėje sritį, reikia įsitikinti, ar vaikas gerai pažįsta savo kūną, kuris padeda orientuotis erdvėje. Susipažinęs su savo kūnu, jis suvokia daiktų padėtį ir ryšio tarp savo veiksmų ir išorinių veiksmų visumą. Vieną kūno dalį naudodamas kaip atskaitos tašką, vaikas identifikuoja erdvines sąvokas: priekyje, užpakalyje, šone, viršuje, apačioje, ant viršaus, žemai, arti, toli  ir t.t.

9. Vaikas padeda žaisliukus toli nuo savęs, šalia savęs, prie jūsų, toli nuo jūsų. Paprašykite jį padėti daiktą toliau nuo to, arčiau to kito.

10. Ant lapo nubrėžkite ratą. Raudoną sagą vaikas turi padėti į rato vidų, mėlyną sagą - jo išorėje, žalią sagą - prie mėlynos sagos, juodą - toli nuo mėlynos sagos ir t.t.



11. Vaikas apveda kryželius kaip pavyzdyje. Siuntinys 1.

ORIENTACIJA LAIKE IR TEMPAS

Sąvoka "orientacija laike" reiškia, kad vaikas turi susieti tris pagrindinius procesus: veiksmų seką (eilę), trukmę ir laiko matą.
Pirmasis procesas nustato veiksmų nuoseklumą, pvz.: kėlimais, pusryčiai, išėjimas į mokyklą ir t.t.
Antrasis procesas susijęs su laiko tarpais tarp dviejų veiksmų, t.y. intervalais tarp dviejų veiklų, pvz.: laiko tarpas nuo momento, kai atsikeliama iki išėjimo į mokyklą. Trukmę galima matuoti dienomis, valandomis, minutėmis, sekundėmis.
Trečiasis procesas, arba matas, - tai laiko pojūtis, pavyzdžiui: kai vaikas imasi mėgstamos veiklos, laikas prabėga labai greitai, o jeigu jis atlieka nemalonias užduotis, laikas prailgsta.

12. Atspausdinkite šį lapą (siuntinys 2), patys ar vaikas tegul sukarpo stačiakampėlius ir sumaišius korteles, išrikiuoja nuo mažiausio iki didžiausio ar atvirkščiai - nuo didžiausio iki mažiausio. Esmė - kaip greitai atliks šią užduotį. Jei vaikas mažas, pakaks vienos rūšies kortelių.


13. Paklauskite vaiko, kas juda greičiau arba lėčiau:
  • lėktuvas ar traukinys
  • traukinys ar laivas
  • dviratininkas ar pėsčiasis
  • vėžlys ar antis
  • arklys ar katė

REGOS GEBĖJIMAS ATSKIRTI

Regos gebėjimas atskirti įvairių detalių skirtumų ir panašumų įžvelgimus. Siūlomi pratimai padeda vaikui atkreipti dėmesį ir surasti daiktų formos, krypties, dydžio, judesio ir spalvos skirtumus ir panašumus.

14. Padėkite tris tokios pat spalvos sagas ir vieną kitokios. Vaikas turi surasti, kuo skiriasi nuo kitų. Venkite tris tos pačios spalvos sagas sudėti vieną šalia kitos.

15. Didelėmis raidėmis užrašykite vaiko vardą. Iš tų pačių raidžių sudėliokite dar kelis variantus. Paklauskite vaiko, kur yra teisingai užrašytas jo vardas.


REGIMOJI ATMINTIS

Regimoji atmintis yra sugebėjimas prisiminti kai kuriuos matytus daiktus ar formas. Vaiką reikia išmokyti šių įgūdžių, nes tai padės išsiugdyti pagrindinius refleksus, būtinus mokantis skaityti ir rašyti.

16. Ant stalo išdėstykite keletą daiktų. Vaikas įsimena jų seką, jam nematant pakeičiate daiktų vietas, tada vaikas turi atkurti pirminę seką.

17. Tą patį galima daryti su geometrinėmis figūromis. Kitoks variantas: padėti keletą figūrų, kai vaikas nusisuka, tada paimate vieną ar kelias figūras ir vaikas turi pasakyti, kurių figūros (-ų) trūksta.


KLAUSOS GEBĖJIMAS ATSKIRTI

Klausos gebėjimas atskirti yra pagrindinis kalbos suvokimo elementas. Tam tikrų kalbos sunkumų kyla tuomet, kai vaikas neskiria garsų ir jų sekos. Visų pirma klausos gebėjimas atskirti prasideda nuo triukšmo. Turime atkreipti vaiko dėmesį į jam įprastą triukšmą ar garsus, kurie kyla namie, lauke, gyvūnų skleidžiamus garsus ir t.t. Vaikas turėtų juos skirti.

18. Imituokite žemą balsą ir aukštą balsą. Išgirdęs žemą, vaikas nuleidžia ranką, išgirdęs aukštą, ją pakelia.

19. Užriškite vaikui akis ir sušukite. Vaikas bando jus surasti.


GIRDIMOJI ATMINTIS

Klausos atmintis taip pat labai svarbi, nes jeigu nori taisyklingai išmokti rašyti, vaikas turi įsiminti, atskirti, tinkamai pakartoti garsus, šauksmą, ūžesį, bildesį. Tačiau negalima vaiko šių dalykų mokyti, jeigu jis neįsidėmi paprastų garsų, pvz., gyvūnėlių skleidžiamų garsų, neskiria ilgų ir trumpų, stiprių ir silpnų garsų ir t.t.

20. Žaiskite žaidimą "Pamėgdžiok mane". Išvardinkite keletą gėlių. Po to jų pavadinimus iš eilės vardija vaikas. Gėlių skaičių, kiek gali įsiminti parenkate pagal savo vaiką.

Pavyzdžiui,
a) rožė, tulpė, ramunė
b) lelija, rožė, alyva
c) gvazdikas, tulpė, ramunė, rožė, lelija ir t.t.

Arba su vaisiais
a) obuolys, apelsinas
b) persikas, bananas, obuolys
c) citrina, apelsinas, ananasas, kivi, kriaušė ir t.t.

Galite ir su skaičiais, gyvūnais, daiktais ir pan.

21. Vaikas pakartoja trumpą sakinį, kurį garsiai perskaitėte laikraštyje (knygoje).

DĖMESYS

Dėmesys - tai sąmonės pasirengimas mokytis ar atlikti užduotį, sąmoningai susikoncentruojant į kokį nors dalyką ir atsikratant visų pašalinių minčių ir veiklų.

22. Duokite vaikui daužyti (barbenti, ploti) pagal schemą. Priklausomai nuo vaiko amžiaus tai galėtų trukti nuo 5 min. iki 15 min.

Pavyzdžiui, pagal tokią schemą: 0 - skambina puodą,  -  - beldžia stalą, + - ploja.

















23. Jums skaitant tekstą, paprašykite vaiko suploti kaskart išgirdus gyvūno pavadinimą.

Ūkininko gyvuliai kartą paslėpė gaidžio Gedo žadintuvą. Jiems nusibodo, kad šis juos kiekvieną rytą žadindavo labai anksti. Gaidys keldavosi penktą valandą ryto, užlėkdavo ant mėšlo krūvos ir sukeldavo milžinišką triukšmą. Vištos Virga ir Vida, kas kartą tai išgirdusios, vos nenukrisdavo nuo laktos, o katė Karina baimingai skuosdavo už daržinės. Kadangi tą rytą žadintuvas neskambėjo, gaidys Gedas paprasčiausiai pramiegojo. Visi kiti gyvūnai galėjo ligi soties išsimiegoti. Paršiukai Panas ir Pranas palaimingai prisispaudė prie kiaulės Klėjos, šuo Šaras snūduriavo būdoje, ožka Ona pasirąžė ir patogiai išsitiesė. Nerimavo tik karvė Karolina. Ji trypčiojo nuo kojos ant kojos ir nekantriai laukė, kol ūkininkas ateis jos pamelžti. Bet ūkininkas Ugnius saldžiai pūtė į akį. Neištvėrusi karvė Karolina išskuodė iš tvarto, užlipo ant mėšlo krūvos ir iš visų jėgų sumūkė. Kur buvęs kur nebuvęs, atskubėjo Gaidys Gedas ir sutrikęs apsižvalgė. Pasirodė ir pižama vilkintis ūkininkas Ugnius. Užsimiegojęs jis užkliuvo už katės Karinos. Išsigandusi kiaulė Klėja apsivertė ant kito šono ir vos neužspaudė paršiukų Pano ir Prano. Vištos Virga ir Vida iš tiesų nukrito nuo laktos tiesiai ant vakare padėtų kiaušinių. Šuo Šaras susipainiojo savo pavadėlyje, ožka Ona siaubingai užspringo. Taip nemaloniai pabudę iš miego, gyvuliai nusprendė grąžinti gaidžiui Gedui žadintuvą.

SAMPROTAVIMAS IR RENGIMASIS MOKYTIS MATEMATIKOS

Daugelis vaikų į jiems užduodamus klausimus negalvodami atsako būtent todėl, kad nebuvo pratinami tai daryti nuo mažens! Kasdien turime suteikti vaikui galimybę mąstyti, nes tai jam padės lengviau įvertinti situaciją ir išspręsti problemas. Kaskart progai pasitaikius aiškinkite jam aplink esančių daiktų veikimą, naudą, jų santykį ir ryšį. Skatinkite kelti klausimus, ieškoti sprendimų, paaiškinti, kaip daro vieną ar kitą dalyką. Vaikas, kuris išmoksta samprotauti, turi geresnę nuovoką, yra intelektualesnis.

24. Iškirpkite piešinius (Siuntinys 3), kuriuose pavaizduoti penki pojūčiai, ir paprašykite įvardinti pojūtį, apie kurį kalbama jūsų pasakytame sakinyje.

                                                                 Pavyzdžiai:
  • valgau skanų obuolį (skonis)
  • skamba varpas (klausa)
  • mano kelnės yra mėlynos (rega)
  • katino kailis yra švelnus (lytėjimas)
  • jaučiu sriubos kvapą (uoslė)
  • mėgstu klausytis radijo (klausa)
  • šokoladas yra saldus (skonis)
  • šuo praeina pro namą (rega)
  • medžio žievė yra grublėta (lytėjimas)
  • man smalsu, koks kvapas sklinda kambaryje (uoslė)
  • skaisčiai saulė šviečia danguje




    25.Vaikas vardija gyvūnėlius, kurie gali skraidyti, bėgti ar plaukioti.

    26. Susipažinkite su gyvūnų "namelių" pavadinimais: šuo gyvena būdoje, paukštis -lizde, inkile (galbūt išsiaiškinsite, kokie paukščiai lizde (medyje ar ant žemės, o kokie - inkiluose) , karvė - tvarte, triušis - triušidėje, vištos - laktoje, arklys - arklidėje.

    ŽODINĖ RAIŠKA

    Kadangi kalba yra priemonė, kuria galima reikšti ir perduoti kitiems mintis bei jausmus, labai svarbu gana anksti pradėti harmoningą vaiko kalbos ugdymą. Beje, daugiausia žodžių vaikas išmoksta būdamas dvejų trejų ir šiuo laikotarpiu intensyviai lavinant kalbą galima tikėtis akivaizdžios pažangos
    Norint sužadinti vaiko vaizduotę ar padėati jm mokytis kalbėti, nėra nieko geriau, nei kartu su juo skaityti pasakas, pasakoti arba vartyti iliustruotas knygas.

    27. Paduoti paveiksliukų (gali būti knygų iliustracijos, žurnalų iškarpos ar atspausdinti paveiksliukai) ir tegul vaikas kuria pasakojimą pagal jį. Užsiėmimus pakartokite bent pusmečiais - pamatysite, kokią vaikas daro pažangą mąstyme. Pavyzdžiui, mažesnis pasakos tik tai ką mato, pavieniais nerišliais sakiniais, o vyresnis - jau kurs pasakojimą su detalėmis, kurių nėra pavaizduota paveikslėlyje ir išrutuliuos pasakojimą su nuoseklia įvykių seka.

    Mūsų paveiksliukai: Siuntinys 4a, Siuntinys 4b. (Juos pasidariau iš šešios žąsys tinklaraščio parsisiųstų skaidrių, iškirpau paveiksliukus kaip man reikėjo, susidėliojau į word failą ir atsispausdinau :). )


    28. Naudodamiesi įvairiomis progomis paklauskite vaiko, ką jis mato, ką girdi, ką jaučia.

    GRAFINĖ RAIŠKA

    Išmokti parašyti raides ir skaičius vaikui nėra lengva užduotis. vis dėlto, vos tik pradėjęs eiti į mokyklą, vaikas privalo to išmokti. Tačiau negalima vaikui liepti rašyti tarp dviejų eilučių, jeigu iš anksto jis nebuvo atlikęs kai kurių pratimų, jam padėsiančių rašyti. Didelį vaidmenį čia atlieka išlavinta smulkioji motorika.

    29. Vienoje rankoje vaikas laiko daiktą, o kita ant popieriaus lapo rašinėja bet ką. Iššūkis nelengvas, pademonstravo mums vyresnioji sesuo :).

    30.Tegul vaikas nupiešia: Siuntinys 5.


    Smagaus laiko!











    Komentarų nėra:

    Rašyti komentarą