2015 m. sausio 9 d., penktadienis

Kad vaikai mažiau sirgtų...

Tikriausiai žinote, kad yra normalu sirgti per metus 8-10 kartų, mano vaikai serga gerokai mažiau, o jei slogą nelaikytume liga (jos ir nelaikau), tai visai mažai serga. Buvo laikas, kai mano vyriausia dukra  trečiaisiais gyvenimo metais sirgo neišlipdama iš ligų. Domėjausi tada daug, kaip stiprinti imunitetą, išbandėm visokius spalvotus žirniukus, sirupėlius, stebėjau mamų elgesį, kurių vaikai (beveik) neserga ir tas, kurių dažnai serga...Bet viskas yra kur kas paprasčiau.
Tikrai ne spalvoti žirniukai ir sirupėliai stiprina imunitetą, o psichologiniai aspektai turi didžiausią įtaką.
Tad dalinuosi mamiška patirtimi.
Kas svarbiausia?



  • Požiūris. Mintyse dažnai kartoju (programuoju) – „mano vaikai neserga“, mes ir net nebijome susirgti (kalbu tik apie paprastus peršalimus, virusus, o ne apie rimtas ligas, kurių ir bijau). Nevengiame viešų susibūrimų, nevengiame kontaktuoti net su akivaizdžiai sloguojančiu, kosėjančiu vaiku, nes mano vaikai stiprūs ir jie nebūtinai susirgs!!! Aš visai nepykau ant mamų, kurios atvesdavo į darželį savo sergančias atžalas (toms atžaloms sunkiau ištverti dieną, jei jaučia bendrą silpnumą – patys nukenčia labiau, nei aplinkiniai). O jei tik sloguojame būtinai einame į lauką (tarp namų dulkių sunkiau įveikti slogą) iki -3 laips., jei nėra ekstramalios oro sąlygos. Pabrėžiu – ekstramalios. Šiek tiek vėjuota, didelė drėgmė – mums ne priežastis neiti į lauką. Tik gerbdama kitus, kai mes sloguojame, stengiamės nekontaktuoti, nes tikrai ne visų toks požiūris kaip mano.
  • Netrukdyti patiems vaikams savaime grūdintis ir nesakyti: „tu susirgsi“. Aš labai nemėgstu ir nepraktikuoju grūdinimosi vandeniu – mažinant laipsniu kasdien, aptrinti šaltu rankšluosčiu, apipilti. Nei mano vaikams taip patiktų (blogos emocijos sargdina), nei aš turėčiau kantrybės taip „cackintis“. Patys vaikai savaime grūdinasi. Nepastebėjot? Vasarą sunku juos ištraukti iš vandens, nors ir mėlynos lūpos, vonioj patys mėgsta atsisukti šaltą vandenį, išlipę neskuba apsirengti, kad ir kataluodamiesi nuo šalčio, mėgsta pliki pabėgioti po kambarius. Tai kam dar juos apipylinėti vandeniu? :) Ar nepastebėjot, kad dažnai vaikai priešinasi apsivilkti kojines, šiltesnius megztinius, nemėgsta šalikų, pirštinių? Aš protingai įvertinu situaciją ir dažnai savo vaikams leidžiu padaryti, kaip jiems norisi. Kraupinu parke bobulytes, kai vėjas pučia, o maniškės be šalikų :D. Nuo šaltų rankų vaikai nesusirgs ir ne pro ausis įpučiamas ausų uždegimas. Bet jei jūs nuolat savo vaikui kartosit – „sušalsi, apsirenk, tu susirgsi. Vaikai mumis tiki, jie ims ir susirgs. Jei jau netyčia vaikas permirko kojas, sušalo rankas, negrasinkite jiems: „ką tu padarei, tu susirgsi!!!“  Mano vaikai jau „n“ kartų buvo sušlapę, permirkę, sušalę šaltuoju metų laikuir nepastebėjau sutapimo, kad po to susirgtų. Grįžus namo iš karto įkišu į karštą vonią ir visa problema išspręsta.
  • Perdėtam rūpinimuisi – NE. Vaikai neturi būti lepūs. Sušalo, suprakaitavo - na ir kas? Tai visai nereiškia ligos. Gal jau čia mano, kaip daugiavaikės mamos požymis (nors taip dariau ir turint 2 vaikus), nelakstyti paskui vaikus ir nuolat tikrinti – gal sušalo, gal reikia papildomo megztinuko, oi, suprakaitavo, dabar jau nelakstyk, nes negalėsi eiti į lauką, nes susirgsi. Vaikų savarankiškumas (jį reikia ugdyti visa kame) gerokai gerina situaciją – jei vaikai jaučia, kad jiems per karšta, jie nusirengs, jei šalta – patys apsirengs. Perdėta mamų globa tik užgoš vaikų savarankiškumą.
  • Pozytivi aplinka. Pirmais metais vaikai darželyje nuolat serga ne dėl esančių ten virusų ir bakterijų, o dėl patirto streso. Net ir jei akivaizdžiai nesimato, kad vaikas stresuoja – vedamas į darželį neverkia, nesipriešina, bet jei dažnai serga, vadinasi, jis dėl kažko viduje išgyvena. Jam reikia didesnės atidos, palaikymo, supratimo. Lygiai tas pats namie – kuo labiau vaikas namie jaučiasi mylimas, saugesnis, tuo jo imunitetas stipresnis. Be abejonės, jūs mylite vaikus, bet vaikams reikia rodyti meilę akivaizdžiai – dažnai apkabinti, myluoti, nepriekaištauti, o jei nesusitvardėt, žmoniškai jų atsiprašyti, kodėl jūs nesusitvardėt.
  •  Judėjimas gryname ore. Kai tik vaikas priauga tokį amžių, kad gali pats vaikščioti, tai atsisakom vežimų (kelionėse ilgiau reikalingas) . Vaikai lauke turi bėgioti, karstytis, vaikščioti ilgus atstumus. Be abejo, neperrengti.
  • Mityba ir režimas. 5 per dieną vaisiai ar daržovės - realiai nepavyksta tiek įsiūlyti vaikams, bet stengiuosi, kad užkandis būtų obuolys, riešutai ir tik retais atvejais sausainiai. Jokių dešrelių, čipsų. Svarbu turėti ir režimą – vaikams yra svarbu anksti eiti miegoti ir geriausia tuo pačiu laiku.
  • Homeopatiniams vaistams, sirupėliams NE. Visų šių dalykų atsisakiau, pamačiusi, kad mano vaikų jie neveikia. Jei rimta liga – rimti vaistai (antibiotikai, bet mažėlėms jų dar neprireikė, o vyresnėlei jau keletą metų ir jų neprireikė). Mano manymu, tai tiesiog placebo, arba netgi organizmo teršalai. Kažkas nerealiai lobsta iš farmacijos. Mažo vaiko imuninė sistema formuojasi (vieni šaltiniai teigia, kad iki 7 m. kiti -iki 10 m.), ir visi vaistai tik trukdo natūraliai stiprėti pačiam. Aš netgi atsisakiau jūros vandens, kuris mano manymu (kompetetingas LOR specialistas paprotino), taip pat pažeidžia natūralią nosies gleivinę – išsausina, išdrasko. Vieninteliai mūsų vaistai – medus, česnakas, svogūnas, šilti skysčiai ir jei kada rimčiau susirgs juodasis ridikas su medumi, tik šias priemones naudoju vaikui suėjus 2 m.
Ir jokiais būdais nekaltinti savęs susirgus vaikui, nes vaikai turi prasirgti tam tikrą skaičių ligų, kad įgytų imunitetą. Tiesiog į viską žiūrėkime paprasčiau. :)

2 komentarai: