2014 m. gegužės 20 d., antradienis

Kūdikis ruošiasi pirmajam žodžiui

Be abejonės, kūdikis pirmajam žodžiui ruošiasi nuo gimimo.

Bloge dažnai akcentuoju smulkiąją motoriką, bet už viską svarbiausia yra bendravimas su vaiku akis į akį. :)

Keletą patarimų, paskatinantys ištarti kūdikį pirmąjį žodį:



  • Sudaryti ramias, malonias nemiegojimo sąlygas, kad vaikas gerai girdėtų savo balsą ir kitų kalbėjimą. Rekomenduojama nenaudoti TV (ar radijo) kaip fono.
  • Kreiptis į vaiką vardu, įvardijant, ką jis veikia, kuo užsiėmęs, ko nori, dėl ko nepatenkintas.
  • Skatinti ir palaikyti vaiko juoką, krykštavimą, kvatojimąsi; žaisti su vaiku juokinančius, linksminančius žaidininimus, žaidimus, kykavimus, žaisti žaidimus su vaiko rankytėmis, pirščiukais, kojytėmis.
  • Ramiai, guodžiančiai kalbėti su verkiančiu vaiku.
  • Mėgdžioti vaiko tariamus garsus, judesius, veido mimiką; tai daryti meiliai, entuziastingai.
  • Įvairiom intonacijom kalbėti su vaiku: plonu - storu balsu, greitai - lėtai, pašniždom - garsiai. Kalbėti prieš paimant kūdikį ant rankų, jį nešiojant, paguldžius į lovelę.
  • Kalbėti maloniu balsu, vartoti paprastus žodžius, stengtis kuo dažniau bendrauti akimis.
  • Deklamuoti vaikui ritmiškus eilėraštukus; skaityti nesudėtingo turinio knygeles ne mažiau kaip du kartus per dieną, rodyti ir pavadinti ryškius vaikui žinomų daiktų paveikslėlius.
  • Duoti plėšyti, glamžyti popierių.
  • Duoti vartyti mažas, kietais viršeliais, suapvalintais kampais knygeles.
  • Paskatinti pačius vaikus versti puslapius.
  • Žiūrint į veidrodį, savo ir vaiko kūnu atlikti įvairius judesius, juos pavadinti; nutaisyti ir pavadinti įvairias mimikas.
  • Rodyti ir pavadinti kūno dalis, aplinkos daiktus, veiksmus.
  • Dainuoti, šokti su vaiku.
V. Palčinskaitės eilėraščiai vaikams - patys nuostabiausi :)
 Kadangi kūdikui (iki 6 mėn.) nėra labai svarbu knygelės turinys, o svarbiausia yra žodžio skambesys, ritmas, rimas, kalbos grožio pajautimas todėl tinkamiausios knygelės yra eiliuotos pasakos, eilėraščiai. Pavyzdžiui, "Meškiukas Rudnosiukas", "Katinėlis ir gaidelis", "Zuikis Puikis".
 Skaitant "Meškiukas Rudnosiukas" puiki proga nesijaučiant kvailai keisti intonacijas, pavyzdžiui, plonyčiu balseliu įgarsinti Rudnosiuko žodžius "Bitė jei norės įgelti, šok iš medžio, bėk ir rėk!", o tėčio meškino storu: "Kam man bėgti, kam man rėkti".... Beje, nemažą dalį moku mintinai šios pasakos, kurią  sekiau ir Deimantei. Dažnai pasekti paprašo ir dabar :).
O "Zuikis Puikis" mums ir labai "prilipo", man, atrodo, jis idealiai tinka kūdikiams: pasaka puikiai  sueiliuota, daug žodžių su ilgosiomis balsėmis. Kartą Gabrielė bežiūrėdama į mano krutinamas lūpas užmigo.... Tokį puikų laiką, manau, turėsime, iki kol aktyviai pradės griebti, tai kas mano rankose... Tada ieškosim kitų būdų, kaip skaityti arba tiesiog lauksim jau sąmoningo susidomėjimo knygelėmis.

 Patogiausia mano padėtis su kūdikiu bendrauti akis į akį (ir skaityti knygeles), kol dar aktyviai negriebia, nešliaužioja, tokia:

 Kai aš pasidedu ant kojų, tai mano rankos atlaisvėja - rankoj galiu laikyti knygą, gerti arbatą ir t.t. :)

 :)


Patarimai iš knygos "Ankstyvojo ugdymo vadovas".

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą