2014 m. sausio 4 d., šeštadienis

Smulkioji motorika pirmaisiais kūdikio metais

Pirmaisiais metais smulkioji motorika (rankų, pirštų judesiai) neatsiejama su akių (žvilgsnio) lavinimu. Tai reiškia, kad didelis dėmesys skiriamas rankų-akių koordinacijai lavinti. Kol kūdikis neatradęs rankyčių, naudinga lavinti ir atskirai - tiek žvilgsnį, tiek rankytes.

Dar reiktų paminėti faktą, kad iki 6 mėnesių kūdikio klausos sistema yra glaudžiai susijusi su regos sistema. Tyrimu įrodyta, kad smegenų žievės atsakas į garsinį stimulą yra tokio pat dydžio ir klausos, ir regos zonose. Nuo  6 iki 36 mėnesių šis reiškinys silpnėja. O po pirmųjų trejų gyvenimo metų jis visiškai išnyksta.
Tai dar kartą parodo, kūdikį reikia lavinti visapusiškai, tačiau šiame įraše stengiausi koncentruotis būtent į rankų-akių koordinacijos lavinimą, nors ir neišvengiau nukrypimų į kitas sritis. 
Darnūs judesiai, gera rega ir derama akių ir judesių koordinacija padės vaikui manipuliuoti daiktais. Tai atspindi jo proto raidą.



Amžiaus ribų sąmoningai nenurodau nuo kada ką pasiūlyti, nes vaikai skirtingi. Susitelkite į savo vaiką, neieškokite raidos lentelių (kurios taip pat skirtingos :)) internete, o jei kažkas neramina (kažko ilgai nedaro, ką jau kiti daro) kreipkitės į gydytoją.

    • Rankyčių glostymas (sugniaužtų kumštukų tiesinimas), pirštukų pagalvėlių masažas. Ir apskritai motinos (retkarčiais tėčio :)) rankų švelnus lietimas, glostymas, masažas viso kūno. Glaudimas, sūpavimas, kengūravimas, nešiojimas. Tai esminiai naujagimio poreikiai. Kodėl? Iš visų pojūčių naujagimio pats tobuliausias yra lytėjimo pojūtis nuo pirmos užgimimo akimirkos. Odos lietimas naujagimiui paprastai sukelia daugelį refleksų.  To nereiktų pamiršti visus pirmuosius kūdikio metus.
    • Į kumštukus įdėkite daiktų - akmenį, gintarą, vatą, traškantį saldainio popierėlį ir kt. kas šauna į galvą. Kūdikis išlaikys nuo keletą sekundžių iki kelių minučių, priklausomai nuo raumenų tonuso. Kai nėra normalus raumenų tonusas, tai taip pat naudinga: jei padidėjęs raumenų tonusas, daiktai rankytėse skatins atpalaiduoti, o kai sumažėjęs – skatins gniaužti. Nors kūdikis dar nekiša daiktų į burnytę, nepalikte vieno be priežiūros. Tokių daiktų nepalikite netgi kur nors šalia pasiekiamoje vietoje. Gali atsitiktinumo dėka nutikti taip, kad jie atsidurs burnytėje.
      • Užfiksuoti žaisliuku žvilgsnį ir lėtai lėtai (nemažai priklausys ir nuo jūsų pačių, kiek ilgai kūdikis nepames žvilgsnio) vedžioti į vieną pusę ir kitą, vėliau aukštyn žemyn. Be abejo, žaisliuko vedžiojimo greitis vis didėja tobulėjant kūdikiui. Pasigaminkite "žvilgsnio gaudymui" didelį raudoną burbulą ir neutralios spalvos (rusva, gelsva ir pan.) žiedą (patogu apnerti užuolaidų plastmasinį žiedą). Pažengęs kūdikis susidomės ir žiedu. Akivaizdžiai stebėsite savo kūdikio augimą. Taip pat skatinkite atsisukti į garso pusę barškinant barškutį netoli ausyčių. 
        Dideli, ryškūs, žybsantys, barškantys ir tokie panašūs tinkami žvilgsnio fiksavimui

      • Juoda - balta kortelės. Kodėl juoda-balta? Naujagimiai pasaulį mato spalvotai, tačiau neturi gebėjimų atskirti panašių tonų spalvų, pvz., raudonos nuo oranžinės, todėl naudingiau jiems yra pasiūlyti didelių kontrastų paveiksliukus: tarkim, juoda-balta. Regai susiformuoti prireikia 6-8 mėnesių (oho, kiek ilgai palyginus su lytėjimu...). Naudojau mažas korteles, kai tiesiogiai žaisdavau su savo vaiku, o dideles įdėdavau į lovytę atrėmus į groteles savarankiškam stebėjimui. Manoji užsižaisdavo, t.y. jas stebėdavo po kelias minutes, o lyg ir atsitiktinai pasukus galvą į kitą pusę - atrasdavo kitas korteles (tiesa, įdėdavau po vieną iš abiejų pusių, kurias dažnai keisdavau), o būtent vieninteliam besišypsančiam žmogaus atvaizdui šypsodavosi! Tai mane stebindavo - toks abstraktus paveiksliukas, bet kūdikis suprato, kad tai šypsena, būtent todėl neabejojau šių kortelių nauda. Tokių mažų kortelių atsipausdinau čia, o didelių galima rasti čia.

      • Karuselė. Be pirktinių žaisliukų, rekomenduoju dar ir patiems pasigaminti, kad būtų galima juos keisti. Pavyzdžiui, raudoną, žydrą, geltoną, žalią (šias spalvas pradeda pirmiausiai skirti) burbulus, taip pat tokių spalvų žiedus (patogu apnerti užuolaidų žiedus). Vėliau kabinti ir kitokių spalvų. Naudingos ir kitos erdvinės figūros. Kai kūdikis pradeda intensyviai griebti, karuselės vietą dažnai kaitaliokite, įvairiai ir kūdikį lovytėje paguldykite. O jei matote, kad labiau griebia su kažkuria rankyte, pakabinkite ant kito lovos krašto taip, kad toliau būtų nuo aktyvesnės rankytės ir skatintų kitą rankytę dirbti. Taip pat ir patys žaiskite: žaisliuką laikykite arčiau "tingesnės rankytės". Kai kūdikis geba gulėti ant pilvuko tvirtai pakelta galva, nuleiskite lovos kraštą su karusele (taip kad pakėlęs rankytę, pasiektų žaisliukus). Tai mankštins raumenis, kurie reikalingi atsistojimui ant keturių ir apskritai atsistojimą. Ir žinoma, tai patenkins kūdikio vieną iš svarbiausių poreikių - už pastangas jis save apsidovanos - pasieks tikslą - žaisliuką (o jei žaisliukas minkštas, netvirtai pririštas ir timptelėjus nusitraukia, tai apskritai gėris). Žodžiu, karuselės panaudojimo galimybės (verta atskiro įrašo) labai plačios ir teikia įvairiapusę naudą, tik jei ją tinkamai išnaudosime.
      Gal rasite laiko ir tokiai karuselei pagaminti? :)
      • Kai kūdikis pradeda griebti žaisliukus. Duoti žaisti su įv. pagalvėlėmis, skiautėmis su prisiūtomis sagomis, karoliukais, etiketėmis, knygelėmis, į kurias įsiūtos įv. čežančios medžiagos. 
        Mamų forume radau auksarankės mamos tokį pagamintą kubą. Nerealus :)

      • Kai kūdikis gulintis ant pilvuko, geba pasikelti ištiestomis rankytėmis. Pasiūlyti patyrinėti sagų, pupelių. Iš pradžių šis žaidimas truks iki vienos minutės, nes tiesiog jums patiems tai bus sudėtinga ilgiau stebėti, nes kūdikis, patyrinėjęs keletą sekundžių, griebs ir kiš į burnytę, griebs ir kiš į burnytę. O jei tokių smulkių daiktų nepastebės, bandykite šiek tiek vėliau.

      • Duoti žaisti įv. faktūrų, medžiagų, formų, neįprastų daiktų (kurie netinkami žaisti vieniems, tik atidžiai prižiūrint mamai/tėčiui), pavyzdžiui, šaukštai, raktai, sėteliai ir visa, kas šauna į galvą. Bet pabrėžiu, net kelioms sekundėms nepalikti vieno kūdikio su tokiais daiktais, net jei ir jums atrodys, kad nieko nenutiks...

      Tegul kūdikis susipažįsta ir su tikraisiais daiktais, ne tik su nugludintais, užapvalintais neatinkančiais realybės žaislais
      • Gamtoje nepraleiskite galimybių kuo daugiau "išliesti": samanas, medžio žievę (pajuskite įvairių medžių žievės skirtumus), uogas, gėles, žolytes, kriauklytes ir t.t.

      • Kai pradeda sėdėti - pasisodinkite ant kelių prie stalo, ant kurio išdėliota įvairiausių daiktų, keiskite daiktų vietą, kad kūdikis turėtų galimybę siekti iš įvairių pusių ir padėčių. 
      • Kai pradeda tvirtai sėdėti - galima pagaminti natūralių dažų ir leisti piešti pirštukais. Tai ne tik pirštukų mankšta, bet ir įvadas į kūrybiškumo puoselėjimą (būtent puoselėjimą, nes vaikai ir taip gimsta kūrybiški).

      • Išmokykite kūdikį iki dešimties daiktų pavadinimų (mieliausių, dažniausiai naudojamų) dažnai akcentuodami ir juos rodydami. (Kad būtų patogiau, turėjau specialų maišą su tais daiktais). Kai jau kūdikis skirs ir atpažins, jis atsakys jums žvilgsniu, kai paklausite: "kur meškiukas?". Nuo to laiko, jei kalbėsite motinos kalba (paprasta, aiškia, pakartojant), kūdikio pasyvusis žodynas plėsis geometrine progresija. Šis suvokimas skatins kitą kūdikio raidos etapą - prašymų vykdymą ir rodymą smiliumi ir, be abejo, ankstyvą kalbą
        Visada reiktų su kūdikiu kalbėti tikraisiais pavadinimais. Venkite bendrųjų vardų "žaisliukas", košės turi pavadinimus, gėrimai taip pat ir t.t.

      • Kai kūdikis perpranta, kad paslėpti daiktai niekur nedigsta, jie egzistuoja, net ir nematant jų - pasiūlykite dėžučių, kurios lengvai atsidarinėja. Į tą dėžutę įdėkite žaisliuką, o susidomėjęs kūdikis atidarinės ją daugybę kartų, kad įtvirtintų savo žinojimą - daiktai niekur neišnyksta jų nematant. Iki to laiko žaiskite įvairias ku-kū žaidimo variacijas: paslėpdami daiktus po permatoma skarele, vėliau nepermatoma; uždengdami rankomis savo akis, kūdikio ir pan.

      Tiesiog druskinė ir lėlės baldelis su naudinga rankenėle :)
      • Kai jau pastebite, kad jūsų kūdikis pradeda vykdyti jūsų kai kuriuos prašymus (paploti katučių, ar parodyti "ate", ar pamojuoja). Tuomet šiuo periodu, išmokykite "DĖTI" - iš pradžių į atvirą dėžutę, vėliau po truputį mažinant angą iki minimumo: kai daiktą prireikia taikyti. 

        Ne reklama, bet mums pasiteisinę žaislai periodu, kai tobulinome įgūdį "dėti"

      • Pradėkite verti žiedus. Akcentuokite žodžius "užmauti", "numauti", "žiedas", "strypas".

      • Mokykitės spausti. Įsigykite žaislų, kurių mygtukai itin lengvai spaudžiasi. 

      • Pirmosios dėlionės: iki metų kūdikiai geba įtaikyti apvalios formos detalę. Ideali pirmoji dėlionė - daug skirtingo diametro apskritimų.

      • Kai kūdikis supranta daug jūsų prašymų (arba kitas rodiklis- pradeda smiliumi rodyti į objektus), tuomet pasiūlykite smulkių daiktų dėjimą: taupyklę su centais, pagaliukų kaišiojimą, akmenėlių dėliojimą. Atminkite, net ir vienos monetos sąmoningas pataikymas su pastangomis yra  didžiulis dienos pasiekimas.

        Šie užsiėmimai, žinoma, neapima viso kūdikio lavinimo (kur dar itin reikšminga stambioji motorika, socialiniai įgūdžiai, akiračio plėtimas, knygelės, muzika, didelę reikšmę teikiu prieraišiajai tėvystei) ir t.t., ir t.t. :)), bet padeda tikrai svarų indėlį kūdikio mąstymui, ypač dėmesio koncentracijai. Juk besimokant bene vienas svarbiausių dalykų ir yra demėsio sutelkimas? Kad ir koks protingas vaikas bus, bet jei negebės susikaupti, ko gero, gali ir likti neišnaudotas jo potencialas. Kūdikystėje skiriant daug savo laiko ir pastangų (būtent kūdikystėje yra lengviausia, nes ką mama bepasiūlys, tas kūdikiui įdomu, o kūdikio smegenys aktyvesnės 250% už suaugusio, sinapsės susidaro nepalyginamai greičiau nei bet kuriuo kitu žmogaus gyvenimo laikotarpiu!!!), ateity tikrai pasijaus. Tai yra, kuo ilgiau mama su kūdikiu pražais (būtent žais, o ne tiesiog bus šalia, gamindama valgį, plaudama grindis ar naudodamasi kompiuteriu :)), tuo daugiau kūdikis įgaus reikalingų įgūdžių (nuo emocinių iki intelektinių).

        Ankstyvojoje vaikystėje (iki 3m.) tėvai stato pamatus, ant kurių ūgtelėjęs vaikas statys savo namą. O pirmieji kūdikio metai - patys svarbiausi.

         
        Panaudoti šaltiniai: 
        1. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/11/11vai.html
        2. http://www.babycenter.com/0_developmental-milestones-sight_6508.bc?showAll=true
        3. Pojūčių pasaulis, E. Fodor ir kt., 2008 Vaga
        4. Kūdikių smegenų mankšta, J. Silberg, Gamta








        Komentarų nėra:

        Rašyti komentarą